Jonizuotas vanduo gaunamas vandens jonizatoriumi. Tai yra prietaisas, kurio pagalba vanduo atskiriamas į rūgštinį ir šarminį vandenį. Vanduo jonizuojamas paveikus vandenį elektros srove (elektrolizė). Elektrolizės metu vandenyje ištirpusios mineralinės druskos skyla į teigiamą krūvį turinčių metalų (kalcio, magnio, kalio, natrio) ir neigiamą krūvį turinčių nemetalų, rūgšties liekanų (chloro, sieros, fosforo ir kt.) jonus. Teigiamus metalų jonus traukia katodas, o neigiamus jonus – anodas. Taip susidaro jonizuotas rūgštinis (anolitas) ir jonizuotas šarminis (katolitas) vanduo.
Šarminis vanduo vadinamas gyvuoju vandeniu. Šarminis vanduo minkštas, bekvapis, lietaus skonio. Šarminis vanduo yra natūralus antioksidantas, jame daugiau deguonies, jis šarmina organizmą ir mažina organizmo rūgštingumą (daugelio ligų profilaktika), stiprina organizmo imuninę sistemą. Šarminį vandenį vartojant kasdien, sužadinamos organizmo gyvybinės galios, skatinamas organizmo atsinaujinimas, gerėja kasdieninė savijauta.
Rūgštinis vanduo vadinamas negyvuoju vandeniu. Rūgštinis vanduo yra rūgštaus skonio, jam būdingas rūgšties ir silpnas chloro kvapas. Šis vanduo naikina bakterijas, mikrobus, pasižymi antiseptinėmis, antialerginėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, naikina grybelius ir pan. Rūgštinis vanduo daugiausia skirtas išoriniam vartojimui: žaizdoms dezinfekuoti, odos natūraliai rūgštinei terpei atstatyti, patalpoms dezinfekuoti, ekologinėje žemdirbystėje.
Kaip vartoti jonizuotą vandenį? Vienkartinė vidutinė dozė suaugusiems – pusė stiklinės (200 ml), vaikams – pusė ar ketvirtis stiklinės (pagal amžių). Dozę pagal savijautą galima padidinti arba sumažinti (didesnio ūgio ir svorio žmonės gali gerti ir po visą stiklinę). Tai nėra griežtai dozuojamas preparatas, todėl jonizuoto vandens galima išgerti ir daugiau nei rekomenduojama. Tais atvejais, kai vartojami ir cheminiai vaistai, tai rekomenduojama pirma išgerti jonizuoto vandens, o po 1–1,5 valandos – vaistus. Jonizuotas vanduo yra labai greitai pasisavinamas. Jis savo savybes išsaugo neilgai, todėl atsargai jo gaminti nereikia, jis turi būti šviežias. Laikyti reikia uždaruose induose.
Jonizuotu vandeniu galima gydyti daugelį ligų (arba slopinti ligų požymius), pavyzdžiui, pūlinius (abscesus), akies traumas, alergijas, anginą, artritą, cukrinį diabetą, astmą, dizenteriją, gastritą, gripą, grybelius, geltą, žvynelinę, odos ligas, slogą, skrandžio opas, venų išsiplėtimą ir kt.